Sutvarkytas Kėdainių dvaro sodybos minaretas

Atlikti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kėdainių dvaro sodybos minareto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1388) – fasadų tvarkybos darbai (remontas, restauravimas).

Minareto tvarkybos darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Tvarkybos darbų projekto rengėjas – atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Rimgaudas Miliukštis. Specialistas, atsakingas už tvarkybos darbus –  atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas specialistas Donatas Jančaras. Tvarkybos darbai atlikti Paveldotvarkos programos ir Kėdainių rajono savivaldybės bendromis lėšomis.

 Iš istorijos

Daugeliui kyla klausimas, iš kur Kėdainiuose atsiradęs tokios netradicinės Lietuvai architektūros statinys.

Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Ją valdė Čapskiai (Hutten-Czapski) – sena, įtakinga aristokratų giminė, turėjusi grafų titulą. Jos šaknys siekia Lenkijos žemes, tačiau Čapskiai buvo glaudžiai susiję ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija.

Grafas Pranciškus Hutenas-Čapskis vedė Veroniką Joaną Radvilaitę ir kaip kraitį gavo Radviloms priklausiusius Kėdainius. 1811 metais Kėdainius paveldėjo jų sūnus Stanislovas Hutenas-Čapskis. Jis prie Dotnuvėlės upelio, buvusiame Radvilų palivarke, įkūrė dvaro sodybą ir pastatė nedidelius rūmus.

Garsiausias Kėdainių dvaro šeimininkas iš šios giminės buvo Marijonas Hutenas-Čapskis (1816–1875). Tai išsilavinęs gamtininkas, dailininkas, meno bei istorinių vertybių kolekcininkas. 1844–1845 metais jis pradėjo iš esmės pertvarkyti Kėdainių dvarą: pastatė prabangius mūrinius rūmus su aukštu bokštu ir oranžerija, įveisė angliško stiliaus peizažinį parką, praplatino Dotnuvėlės upę, įrengė tvenkinius, salas ir tiltelius, įsteigė sūrių gamyklą ir alaus daryklą, rūmuose sukaupė biblioteką, monetų kolekciją, meno kūrinių ir giminės portretų. Čapskiai buvo ne vien žemvaldžiai – jie domėjosi mokslu, menu, kraštovaizdžio architektūra ir ūkio modernizavimu.

Deja, Čapskiai neteko Kėdainių dvaro lemtingais 1863–1864 metų sukilimo laikais. Marijonas Čapskis rėmė sukilimą prieš Rusijos imperijos valdžią. Už tai buvo ištremtas, o jo Kėdainių valdos buvo konfiskuotos. Vėliau dvarą perėmė Rusijos kariuomenės generolas grafas Eduardas Totlebenas (1818–1884). Jis rūmus rekonstravo, pertvarkė parką ir pastatė iki šiol išlikusį Kėdainių minaretą. Minaretą Kėdainiuose jis pastatė grįžęs iš Rusijos–Turkijos karo (1877–1878 m.), apie 1880 m. Minaretas jam buvo kaip praėjusio karo ir asmeninės šlovės memorialas. Dar kalbama, kad jį skyrė Turkijoje sutiktos gražuolės atminimui. Manoma, kad minareto autorius yra pats E. Totlebenas. Pietinį minareto fundamento šoną papuošė marmurinėmis epigrafinėmiss plokštėmis, kuriose buvo iškaltos panegirinio stiliaus eilės. Virš įėjimo arkos pakabino marmuro plokštę su Korano eilutės fragmentu.

Kėdainių dvaro minaretas – iki šiol vienintelis atskiras minaretas Lietuvoje. Jis yra šiaurinėje Kėdainių miesto parko dalyje, tarp Kėdainių geležinkelio stoties ir Dotnuvėlės upės. Tai smailiaviršūnis, 25 m aukščio, su balkonu statinys, į kurį galima patekti viduje esančiais laiptais. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Tai išskirtinės architektūros objektas ir retas daugiakultūrės Lietuvos istorijos liudininkas. Rūmai susprogdinti 1944 m.

Sutvarkytas minaretas. KPD (Astos Naureckaitės) nuotrauka. Archyvinės Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų 1944 m., nuotraukos

Atnaujinimo data: 2026-10-14

Taip pat skaitykite:

Kviečiame į pokalbį apie Rasų kapines

Pirmą kartą Lietuvoje susitiks Europos archeologijos taryba

Kroatijoje susitiko Europos kultūros paveldo vadovų forumo nariai

Viešai apsvarstyti Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano sprendiniai

Paveldo istorijos – naujoje knygoje „Kauno dominikonų istorija ir paveldas“