Projektinė veikla. EPD renginys Daugyvenės muziejus pakvietė pažinti dvarus
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis Radviliškio rajone organizavo Europos paveldo dienų renginį – išvažiuojamąjį seminarą „Medis ir mūras dvarų architektūroje: tarp naujovių ir tradicijų tęstinumo“. Renginį dalinai finansavo KPD.
Šių metų EPD tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ ragino pažinti architektūrinius paveldo objektus per praeities ir ateities prizmę. Pažintinėje kelionėje apie dvarų istorinę ir architektūrinę raidą pasakojo medinės ir mūrinės dvarų architektūros specialistės dr. Dalė Puodžiukienė ir Indrė Kačinskaitė (KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos Sodybų skyriaus vedėja). Visos dienos maršrutas apėmė tris rajonus: Radviliškio, Panevėžio ir Kėdainių. Aplankyti mediniai užmiršti Liberiškio, Vadaktėlių, Linkavičių dvareliai, savininkų prižiūrimi ir tvarkomi Paberžės dvaro rūmai, Šlapaberžės, Kalnaberžės, Terespolio, Vincgalio dvarai, statinių kompleksas Dotnuvoje (Akademijoje) bei išpuoselėtos Burbiškio ir Baisogalos dvarų sodybos.
Ekskursija prasidėjo Burbiškio dvare, priklausančiame Daugyvenės kultūros istorijos muziejui-draustiniui. Dvarą pristatė muziejaus direktorė dr. Laura Prascevičiūtė. Šis dvaras yra unikalios kultūros vertybės statusą turintis paveldo objektas. Lankytojams čia atviras visas kompleksas: centriniai dvaro rūmai, ledainė, vaikų namelis, guvernantės namas, arklidės, svirnas, balandinė, oranžerija, altana ir kiti pastatai. Restauruotuose pastatuose įrengtos muziejaus ekspozicijos, veikia parodos, muziejaus erdvėse visus metus vyksta įvairios veiklos, tęsiančios ir populiarinančios dvarų kultūrą.
Lankydami dvarus, išvažiuojamojo seminaro dalyviai sužinojo, kad medžio ir mūro santykis yra vienas ryškiausių ženklų, liudijančių apie Lietuvos dvarų transformaciją – nuo tradicinio, glaudaus ryšio su vietos medžiagomis iki modernesnio, vakarietišką dvasią atspindinčio architektūrinio požiūrio. Medis ilgą laiką buvo neatskiriama Lietuvos dvarų architektūros dalis. XVIII a. pab.–XIX a. pr. Lietuvos dvarų architektūroje ima ryškėti mūriniai statiniai, žymintys ne tik technologinį progresą, bet ir didėjantį dvarininkijos norą sekti vakarietiškomis architektūrinėmis tendencijomis. Mūras tapo pagrindine medžiaga reprezentaciniams pastatams, tačiau mediena ir toliau buvo naudojama gyvenamuosiuose namuose bei ūkiniuose pastatuose, interjeruose ar smulkiojoje architektūroje. Ši dvilypė medžiagiškumo situacija rodo ne tik architektūrinį perėjimą, bet ir platesnį kultūrinį kontekstą, kuris ir buvo aptartas išvažiuojamojo seminaro metu.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio informacija
Virginijos Ostašenkovienės ir Lauros Prascevičiūtės nuotraukos
Atnaujinimo data: 2025-09-30
Taip pat skaitykite:
Vilniaus katedros tyrimų grupė tęsia darbą
KPD Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyrius ieško vyr. specialisto
Paveldosaugininkų konsultacija Sedoje: miesto istorinės dalies pokyčiai ir jų valdymas
Telšių vyskupijos 100-mečio jubiliejuje pagerbti ir Žemaitijos kultūrai nusipelnę žmonės