2023-09-26

Medinis paveldas: ar suvokiame jo vertę. Konsultacija Musteikoje

KPD Alytaus–Marijampolės teritorinis skyrius etnoarchitektūriniame Musteikos kaime Varėnos rajone organizavo metodinę konsultaciją medinio paveldo apsaugos prevencijos klausimais. Pranešimą skaitė viena iš “Fixus Mobilis” vadovių dr. Viltė Janušauskaitė. Pasak jos, labai svarbu, kad medinio paveldo savininkai, valdytojai laiku šalintų smulkias problemėles (užsikimšę ar deformavęsi lietvamzdžiai, prakiuręs stogas, šlampantys pamatai ir kt.) ir taip užkirstų kelią didesnėms problemoms, kurioms pašalinti jau prireiktų daugiau lėšų. UAB “Vidara” statybos darbų vadovas Raimundas Petrikaitis pasidalino paveldo pastatų restauravimo džiaugsmais ir atradimais, pristatė ypač nelengvus dabar restauruojamos medinės Ilguvos bažnyčios darbus.

Gamtininkas, Baltijos aplinkos forumo vadovas, Musteikos kaimo “užeivis” Žymantas Morkvėnas, pasakojo savo įsikūrimo šiame kaime istoriją. Pasak jo, blogiausia, kai sodybas nusipirkę miestiečiai bando kaimui primesti miesto tvarką, gyvenimo stilių, o ne bando integruotis į kaimą. “Tokių norisi paklausti, tai ko jūs į tą kaimą važiuojat, jei jums čia reikia miesto. Tokius aš vadinu savaitgalio parazitais”, – sakė jis.  

Remdamasis savo patirtimi Ž. Morkvėnas pažėrė patarimų kaimų naujakuriams: įsibūkite ir lėtai subrandinkite idėjas, pasitarkite su medinės kaimo architektūros tvarkymo specialistais, idėjų semkitės apsilankę liaudies buities muziejuje, pasitelkite specialistus nustatydami statinio “sveikatą”, nesileiskite į kompromisus su prasta kokybe vardan greito rezultato, pirkia – gyvas statinys, nedusinkite jos sintetinėmis medžiagomis. Pasak jo, raktas į jaukumą ir tradicinio kaimo charakterį – subtilūs nelygumai, nusidėvėjimo blizgesys, nudėvėti slenksčiai, naudojimo žymės, galinčios papasakoti pastato istoriją.

“Neišmeskite senų medinių langų, juos juk galima restauruoti, o žiemą dėl šilumos įsistatyti vadinamuosius dubeltus. Nematau bėdos ryte tik atsikėlus pasikurti krosnį. Tai net savotiška romantika. Mano namas senais mediniais langais, nešiltintas, bet tikrai žiemą nešąlame”, – sakė daugiau laiko kaime nei Vilniuje praleidžiantis Ž. Morkvėnas. 

Aprodęs savo maumedžio lentelėmis dengtą trobą, skaldytais štankietais aptvertą sodybą (tokių tvorų Dzūkijos etnografiniuose kaimuose dar gana daug), Ž. Morkvėnas naujakurius ragino puoselėti sodybų erdves ir struktūrą, statinių proporcijas ir savitą koloritą, rastus senus baldus, langus, duris (restauruoti jie gali dar ilgai tarnauti) ir neišgriauti senų krosnių.  Senose sodybose, siekiant išlaikyti autentiką, jis patarė vengti naujų plastiko langų, cemento, makroflekso, rotbanto, silikono ir kitų sintetinių medžiagų, putplasčio, akmens vatos, sintetinių dažų. “Atsargiai elkitės ir su šlifuokliais, smėliavimu bei kitomis remontą pagreitinančiomis technologijomis”, – sakė jis.

Renginyje dalyvavo ir būrys vienintelio Marijampolės regione esančio etnoarchitektūrinio Višakio Rūdos kaimo bendruomenės narių. Sūduvos atstovai pripažino Dzūkijos kaimų grožį. “Mes su tokiais dideliais kiemais, tokių erdvių sodybų neturime”, – sakė jie. Akivaizdu – žvilgsnis iš šalies labai taikliai nusako ir pastebi tai, su kuo vietiniai jau būna susigyvenę ir gal net nelaiko unikalumu, išskirtine vertybe.  Tokie renginiai, kaip šis, padeda labiau suvokti paveldo vertę, skatina diskusijas, kaip tai puoselėti, padeda pasidalinti patirtimi.

KPD informacija

Musteikos naujakurio Ž. Morkvėno sodybas – puikus pavyzdys, kaip saugoti etnografinio kaimo autentiką. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka. Daugiau nuotraukų – KPD feisbuke