EPD atidarymas Dotnuvoje. Tėvas Stanislovas – pavyzdys, kiek daug paveldosaugoje gali ir vienas žmogus

Rugsėjo 17 d. Kultūros paveldo departamentas (KPD) Europos paveldo dienas (EPD) oficialiai atidarė Dotnuvoje, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Iki rugsėjo 27 d. visoje Lietuvoje visuomenės lauks beveik 300 viešų, nemokamų EPD renginių, pristatančių turtingą atskirų mietų, miestelių, kaimų kultūros paveldą.

Saugok, puoselėk, atgaivink

Sveikinimo kalboje KPD direktorius Vidmantas Bezaras pažymėjo, kad, nors pastaruoju metu dažniausiai kalbama apie grėsmes paveldui krizių akivaizduoje, šiemet pasirinkta neutralesnė, tačiau plati tema – Saugok, puoselėk, atgaivink – aprėpianti visą paveldosaugos procesą. „Jeigu žmonės susitelkę, jeigu supranta paveldo reikšmę, vertę, svarbą, jeigu žmonės jam neabejingi, tai ir krizės atveju paveldas bus gelbėjimas, – sakė V. Bezaras. – Šių trijų žodžių motto kaip niekur kitur įkūnijamas šioje bažnyčioje, vienuolyne, Paberžėje, kur Tėvas Stanislovas tai parodė visu savo gyvenimu, puoselėdamas ne tik paveldą, bet ir žmonių jausmus, sielas. Ypač apie tai byloja Paberžė, kur per 24 jo kunigavimo ten metus apsilankiusių žmonių pasaulėžiūra įgavo visai kitą kryptį. Kaip kapucinų vienuolis, po 1990 metų perkeltas į Dotnuvą, pradėjo ir šito vienuolyno atgaivinimo darbus. Tai turbūt svarbiausia priežastis, kodėl mes susirinkome čia, nes ši vieta labiausiai atitinka šių metų Europos paveldo dienų motto – saugok, puoselėk, atgaivink“.

EPD pradžia – Prancūzijoje

KPD Tarptautinių tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas prisiminė, kaip į Lietuvą atkeliavo Europos paveldo dienos.  „1991 m. su tuometinio Kultūros ministro Dariaus Kuolio komanda vykome į Paryžių susitikti su Prancūzijos kultūros ministru Jack Lang. Tai vienas iš pačių žinomiausių ir garsiausių kultūros ministrų, kurio pavardę Prancūzija gerai žino iki šiol. Jack Lango iniciatyva dar 1984 m. Paryžiuje pirmą kartą surengta atvirų durų diena istoriniuose paminkluose (La Journée portes, – pasakojo A. Jomantas. – Susitikimo metu Jack Lang tada mums papasakojo, pristatė Prancūzijos iniciatyvą, prie kurios greitai prisijungė kaimyninės šalys. 1991 m. Europos Taryba, palaikoma Europos Sąjungos, oficialiai sujungė šiuos nacionalinius renginius į bendrą „Europos paveldo dienų“ programą. Idėja tapo tarptautine iniciatyva, visos Europos paveldosaugos bendruomenės švente. Lietuva EPD mini nuo 1994 m. EPD renginiuose buvo surengta ir diskusija apie Valdovų rūmų atstatymą Lietuvoje. Tad mes jau turime gana ilgą EPD renginių istoriją. Dabar šioje kasmetinėje kultūrinėje iniciatyvoje dalyvauja beveik 50 žemyno šalių, pasirašiusių susitarimą“.

Šiemet apie 300 renginių visoje Lietuvoje byloja apie gausią paveldu besidominčią bendruomenę, norinčią sužinoti apie saugomus, restauruojamus, atkuriamus paveldo objektus.

Vakarų civilizaciją kūrėme ir mes

Daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojamoje Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje paveldo bendruomenei sveikinimo žodį tarė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

„Esate nuostabi bendruomenė, komanda, nes rūpinatės tuo, kas yra mūsų Tėvynės, mūsų krašto pasididžiavimas, – į susirinkusius kreipėsi K. Kėvalas. – Priklausome Europos kultūros šeimai, Vakarų civilizacijai. Šie ir kiti paveldo objektai yra pėdsakai tos didžios kultūros, kurios kūrėjai esame taip pat ir mes. Paveldas mus įpareigoja saugoti, puoselėti ir perduoti jaunajai kartai tai, ką turime gražiausio, brangiausio. Ir tai, kas paveldo objektuose dažnai yra užkoduota simboliuose, tai yra žinutės, kurios pranoksta laiką, kurios eina giliai į širdį, kalbina žmogų.  Tos žinutės ateina iš praeities kartų žmonių pasaulėjautos, tai tarsi laiškas, parašytas mums per pastatytas nuostabias nuostabias bažnyčias, vienuolynus, kitus kultūros paveldo objektus, kurie šiandien yra ženklai didžios mūsų protėvių meilės savo kraštui, savo kultūrai ir, aišku, Europai. Ačiū jums už bendrystę, už pagalbą, nes tik kartu galime pasirūpinti tuo, kas puošia mūsų tėvynę, o svarbiausia – mūsų širdis.“

Kultūros ministerijos vardu susirinkusiuosius pasveikino Kultūros viceministrė Lina Baublienė. „Man asmeniškai šita šventė irgi yra artima, – sakė ji. – Teko būti ir EPD dalyviu, kuris gilindavosi, iš ko susideda Europos paveldas Lietuvoje, ir organizatorium, kuris laukė, kad į renginius ateitų tie žmonės, kurie nori susipažinti su kultūros paveldu. Šių metų šūkis – saugok, puoselėk, atgaivink – yra kreipimasis yra į kiekvieną iš mūsų, nes paveldas yra mūsų visų, ir kiek mes juo kiekvienas asmeniškai pasirūpinsim, tą ir paliksim ateities kartoms. Noriu labai padėkoti jums visiems, kurie čia susirinkote. Žinau, kad čia susirinko būtent tie žmonės, kurie puoselėja paveldą, kurie restauruoja, atkuria, atgaivina statinius, kiekvieną mielą dieną stengiasi, kad Europos kultūros paveldas būtų išsaugotas. Dar norisi paakcentuoti, kad tie 280 renginių, kurie įvyks per Europos paveldo dienas, yra puiki proga jums pasimaivyti, pasididžiuoti tuo, ką jūs darote kasdien, pasidžiaugti atveriant duris, papasakoti žmonėms, ką darote, ką saugojate, pakviesti susipažinti su ta verte, kuri saugoma ateičiai. Europos paveldas Lietuvoje svarbus ne dydžiu, ne amžiumi: ar tai Dotnuva, ar Vilnius, ar Pagiegiai, tai yra mūsų Europos paveldo dalis. Ir kiekvienas iš jūsų esate tiek pat svarbūs Europai, kaip ir Europa mums“.

Apie Kėdainių krašto džiaugsmus ir skaudulius

Paveldosaugos bendruomenę sveikindamas su prasmingomis paveldo pažinimo dienomis, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis pasidžiaugė, kad EPD atidarymas vyksta ne Vilniuje, o Dotnuvoje. „Aš esu Vilniuje viename renginyje pasakęs, kad nereikia pamiršti, kad Lietuvoje šiais metais yra dar viena sostinė – kultūros sostinė. Ir sostinės neaplankyti būtų gėda, – sakė jis. – Kėdainiai gali dižiuotis savo paveldu ir puikiai žino, ką reiškia saugok, puoselėk, atgaivink. Kai praėjusią savaitę pas mus lankėsi Lietuvai įvairiose šalyse atstovaujantys Lietuvos ambasadoriai, mes jiems parodėme savo senamiestį, Radvilų mauzoliejų, ir daugelis jų to nebuvo matę, niekad nesilankė. Aš kartais pagalvoju, kiek mes daug savam krašte nesam matę, kiek daug viską turime išsaugoto, atgaivinto, o vis lekiam į užsienio šalis norėdami ką nors nematyto pamatyti“.

Pasidžiaugdamas Kėdainių krašto paveldu meras prisiminė ir didelį rajono skaudulį. „Jei aš to šiandien vėl nepriminsiu, ramiai neužmigsiu, – sakė jis. – Dėl Apytalaukio dvaro visoms Vyriausybėms, visiems Seimo kultūros komiteto pirmininkams esu rašęs nuo 2019 metų. Ir buvo nulis reakcijos. Žinau, kad ir KPD direktoriui dėl to širdį skauda. Nuo 1992 m. šis dvaras įtrauktas į neprivatizuojamų dvarų sąrašą. Ir jis akyse nyksta. Buvo atsiradę žmonių, kurie norėjo jį pirkti ir sutvarkyti. Ko bijoti? Juk paveldosauginiai reikalavimai dvarui būtų išlikę. Deja, nėra valstybėje jėgos, kuri galėtų tą neprivatizuojamų dvarų sąrašą pakeisti. Neseniai lankiausi Šlapaberžės dvare, mačiau, kaip savininkai, įsigiję išpirkus butus, kaip atgaivina tą dvarą“...

Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai klebonas, teologijos licenciatas kunigas Kęstutis Maskolaitis, tardamas sveikinimo žodį, prisiminė, kaip šiltai čia visus priimdavo Tėvas Stanislovas.

Paminklosaugos gelmė Tėvo Stanislovo gyvenime

Apie Tėvo Stanislovo asmenybę, gyvenimą ir darbus su dokumentinio filmo „Tėvas Stanislovas. Stotis tyloje“ ištraukomis pranešimą pradėdamas skaityti rašytojas, filosofas, publicistas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos universiteto docentas dr. Arvydas Juozaitis, priminė, kad šioje vietoje Tėvas Stanislovas stovėjo gal tūkstantį kartų, Krikštykloje krikštijo vaikus, tuokė ir pats buvo čia pakrikštytas 1918 metais. 

Šį filmą prieš daugiau nei 29 metus režisavęs A. Juozaitis akcentavo, kad Tėvo Stanislovo gyvenimo pavyzdys liudija, ką reiškia gyvenimas būnant konservatoriumi, tai yra saugant praeitį dabarčiai ir ateičiai, praturtėjant praeitimi ir ateitimi dabar – „kai šiandien tu ką nors kuri ateičiai, tu naudoji praeities energiją, praeities kūrinius“. Pasak A. Juozaičio, Tėvas Stanislovas pabrėžia praktiškai visą dėmesį, atidumą, paminklosaugos gelmę: ne tam išsaugom praeitį, kad ją čia pas vartotume, pagarba turi būt esminis santykis su tuo, ką mes išsaugojom. 

Filme pakalbinti ir tie, kurie, pakviesti Tėvo Stanislovo, atstatinėjo bažnyčią Dotnuvoje. Daugelis atvažiuodavo dirbti už sriubą, už nakvynę. Nes bažnyčios, vienuolyno atstatymas daugeliui buvo svarbu, reikalinga. Tiesiog gyvavo posakis „Važiuojam pas Tėvą Stanislovą“ (ar į Paberžę, ar į Dotnuvą). Ir visi jautė pareigą prisidėti prie atstatymo darbų, sutvarkymo.

Kaip pats Tėvas Stanislovas yra pasakojęs, paskirtas kunigauti į visiškai apleistą Paberžės bažnyčią, nuo kurios į visas puses po kelis kilometrus nebuvo nė vienos sodybos, pirmiausia apsiverkė, o išsiverkęs kitą dieną pradėjo dirbti. Radęs kelią į žmonių širdis, juos įkvėpdamas, Tėvas Stanislovas padarė labai daug. Kol jis ten kunigavo, į Paberžę dar sovietmečiu plaukė žmonių minios. Žmones jis traukė kaip magnetas.

Paberžėje yra net 44 paveldo objektai. Ypač unikalu, kad senuosius paveikslus iš Paberžės bažnyčios šiemet anapilin iškeliavusio Rumualdo Budrio dėka dar sovietmečiu slapčia, rizikuojant restauravo Prano Gudyno restauravimo centras.

Prasmingai filme nuskamba ir Tėvo Stanislovo žodžiai apie vargonus. Ypač dabar, kai kai kurios bažnyčios atsisako senųjų vargonų. Tėvas Stanislovas labai džiaugėsi jų restauravimu Dotnuvoje, vis lipdavo pasižiūrėti, pasiklausyti, kaip skamba. Vargonų gyvybė, pasak jo, yra mistiška ir ypatinga, kadangi, kai vargonai suskamba, mes girdim viduramžius, o kartu girdim ir šiandieną. Niekas taip stipriai neapibendrina šiandienybės, kaip senieji restauruoti vargonai. Jie perduoda visą mūsų gyvenimo gilumą.

Filmas pasakoja ir apie Tėvo Stanislovo meilę praeities daiktams. Jis nuolat sakydavo, kad visi seni, praeityje žmogui tarnavę daiktai pilni energijos, jie liudija praeitį, jie gieda. Filme matome, kiek tokių daiktų sukaupta Paberžėje, kur Tėvas Stanislovas kunigavo. Čia vietą rado ir tvorelė, atvežta iš sovietmečiu ardomų Rygos kapinių, seni raktai, sukabinti ant stogastulpio, senos knygos, iš apylinkių surinkti puodai, kiti rakandai. Jam žmonės nešė ir nešė, žinodami, kad niekas neprapuls, kad viskas ras vietą, prasmę. Tėvo Stanislovo gyvenimas – gyvas pavyzdys, kiek daug paveldosaugoje gali ir vienas žmogus.

Dotnuvos miesto bendruomenės pirmininkas Audrius Balandis papasakojo, kaip Dotnuvoje gyvenimą išjudino vietos bendruomenė, suvokusi, kiek daug jiems reiškia kultūros paveldas, kaip jis turtina visų gyvenimus.

Apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui

KPD direktorius V. Bezaras renginyje apdovanojo paveldosaugai nusipelniusius žmones. KPD medalis už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui, už reikšmingą ilgametę veiklą kultūros paveldo srityje, už visuomenės švietimą, taip pat metus, atiduotus „Kultūros paminkų“ leidybai bei mokslinės minties sklaidai skirtas Juozui Bardauskui.

KPD padėkos ženklas už ilgametį, nuoširdų darbą, už reikšmingus atradimus Lietuvos kultūros paveldo objektuose, už indėlį rengiant projektus prarastų verčių atkūrimui įteiktas architektei, polichromijos tyrėjai Idalijai Bėčienei.

KPD padėkos ženklas įteiktas restauratoriui Sakalui Matuizai – už ilgametę darbinę karjerą, paskirtą kultūros paveldo išsaugojimui, sukauptą ir perduotą didelę patirtį tvarkant Lietuvos kultūros paveldo objektus, vykdant architektrinio, sakralinio paveldo bei metalo plastikos restauravimo darbus.

KPD padėkos ženklas skirtas Mike‘ui Robinsonui – Notingamo Trento (JK) universiteto profesoriui bei Birmingamo (JK) universiteto profesoriui emeritui –  už ypatingą indėlį į Europos Kultūros kelių vystymą bei ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos Kultūros paveldo organizacijomis.

Šilčiausiais plojimais buvo sutikti padėkos žodžiai, skirti Kėdainių krašto paveldo puoselėtojui, kraštotyrininkui Rytui Tamašauskui. 

Šventiškai visus pakylėjo po bažnyčios skliautais nuskambėję Danielės Paužaitės (vokalas) ir Orestos Asipavičiūtės (gitara) atlikti dainuojamosios poezijos kūriniai.

Kultūros paveldo departamentas dėkoja Akademijos kultūros centrui, padėjusiam Dotnuvos bažnyčioje surengti Europos paveldo dienų atidarymo renginį.

Parengė Jūratė Mičiulienė

Atnaujinimo data: 2026-09-18

Taip pat skaitykite:

Projektinė veikla. Paroda „Laiko lęšis“

Panemunės pilyje – Tarptautinė kultūros paveldo rezidencija 2026

Taline patirtimi dalijosi trijų Baltijos šalių paveldosaugos institucijų atstovai

Kurėno “Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

Į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią sugrįžo Sokalio Dievo Motinos paveikslas