2023-01-17
Uždengtas po gaisro nukentėjusio Apytalaukio dvaro stogas
Sutvarkyta po 2022 m. rugsėjo 9 dieną Apytalaukio dvaro sodybos rūmuose Kėdainių rajone įvykusio gaisro nukentėjusi rūmų dalis. Degė šiaurės rytų korpuso 3-as aukštas. Gaisro metu ir jį gesinant buvo sužalotos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės: stipriai apdegė ir įlūžo trečiojo aukšto medinė perdanga bei stogo konstrukcijos, sudegė medinės sienų pertvaros, įvirto medinė siena. Dėl galimo gaisro plitimo pašalinti trečiojo aukšto šiaurinės dalies mediniai langai (rizalito pusapskričiai ir kiti stačiakampiai langai). Kėdainių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl sužalotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Apytalaukio dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 210) rūmų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 981, toliau - Rūmai), Alkupio g. 1, Apytalaukio k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav., atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija pateikė savo išvadas dėl Apytalaukio dvaro sodybos rūmų atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio. Komisija siūlė rūmų valdytojui – Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, – vadovaujantis Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašu, numatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės dalių neatidėliotinus saugojimo darbus, kuriais būtų stabilizuota rūmų fizinė būklė po gaisro ir užkonservuota gaisro metu nukentėjusi rūmų šiaurės rytų korpuso dalis.
Kėdainių rajono savivaldybė parengė ir pateikė Departamento Kauno teritoriniam skyriui suderinti Apytalaukio dvaro sodybos rūmų laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės tyrimo ir avarinės grėsmės likvidavimo statybinių darbų sąnaudų nustatymo aprašą, pagal kurį 2022 m. gruodžio mėnesį buvo atlikti pastato avarinės būklės likvidavimo darbai – įrengta nauja medinė laikančioji stogo konstrukcija, uždengta skardine stogo danga, paremtos laikančiosios perdangos konstrukcijos, išvalytos gaisro padarinių nuniokotos patalpos, užsandarintos langų ir durų angos, pastatyta laikina statybinė tvora. Kultūros paveldo objekto fizinė būklė stabilizuota.
Apytalaukio dvaro sodyba formavosi XVI a. pab. – XX a. pr. Apytalaukis yra viena seniausių vidurio Lietuvos gyvenviečių, kurios pavadinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1371 m. Spėjama, kad XV a. čia buvo didelis dvaras su gyvenamuoju ir ūkiniu sektoriumi, į kurio sudėtį vėliau pateko ir atsiradusi Kėdainių žemė. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1587 m. Apytalaukio dvaras priklausė Kauno pavieto žemininkui Petrui Šiukštai, fundavusiam pirmosios medinės katalikiškos bažnyčios Apytalaukyje statybą. Po jo mirties Apytalaukis atiteko vyriausiajam sūnui Petrui Šiukštai – Žemaičių žemės teisėjui, Ariogalos tijūnui ir karališkajam sekretoriui, atstovavusiam pavieto bajorams, sprendžiant svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Lenkijos–Lietuvos valstybės reikalus. Po P. Šiukštos mirties Apytalaukio dvarą paveldėjo brolis Kristupas Šiukšta, vėliau jo sūnus Adomas Šiukšta. Apie 1756 m. Apytalaukio dvarą iš Šiukštų nupirko Plungės seniūnas Jokūbas-Ignas Karpis. Karpių giminės rankose Apytalaukio dvaro sodyba išbuvo iki 1809 m. Nuo tada dvaras testamentu buvo užrašytas Igno Karpio seseriai Joanai Karpytei (1777–1816), Mykolo Tiškevičiaus (1761–1813) žmonai. Tiškevičiams dvaras priklausė maždaug iki 1838–1840 m. Istoriniuose šaltiniuose paminėta, kad XVIII a. dalis Apytalaukio dvaro žemių priklausė Zabielų giminei. XIX a. viduryje visas Apytalaukio dvaras atiteko broliams Karoliui ir Juozapui Zabieloms. Pirmojo pasaulinio karo metu Apytalaukio dvaras nenukentėjo. Tačiau vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformą, dvaro žemės buvo nusavintos, palikta 13 ha sodybai su parku bei 80 ha dirbamos žemės. 1940 m. dvaro sodyba nacionalizuota. Antrojo pasaulinio karo metu rūmus užėmė vokiečių kariuomenė, kuri atsitraukdama rūmus susprogdino. Po sprogdinimo išliko 1/3 pastato dalis. 1948 m. dvaro sodyboje įkurti globos namai, kurie čia veikė beveik 60 metų. 2007 m. globos namai perkelti į Šlapaberžės kaimą Dotnuvos seniūnijoje. Šiuo metu dvaro sodyba nuosavybės teise priklauso Kėdainių rajono savivaldybei.
KPD informacija
Edgaro Jasenkos nuotrauka
Atnaujinimo data: 2023-01-17
Taip pat skaitykite:
Vilniaus oro uosto pertvarka gali kurti išskirtinius architektūrinius sprendimus
KPD Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius ieško specialisto (-ės)
Projektinė veikla: Aistė ir Augustinas Žemaičiai renka „Gabalėlius Lietuvos“ Europoje
Projektinė veikla: paskaitų ciklas “Kultūrinis Vilniaus pamatas”