Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje įrengtos apsaugos priemonės
Spalio 14 d. KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto, pripažinto valstybės saugomu – Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios tvarkybos darbus.
Darbai nuo šių metų balandžio mėnesio vyko pagal UAB “Architektūra idėjos realizavimas” architekto Rimo Grigo parengtą tvarkybos darbų (apsaugos techninių priemonių įrengimo) projektą. Lėšos projekto įgyvendinimui skirtos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos. Darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras, darbus atliko UAB “Telšių meistras”. Šiuo projektu buvo įrengtos bažnyčios apsaugos nuo gaisro ir įsilaužimo sistemos.
Iš bažnyčios istorijos
Pirmosios Tverų bažnyčios (Rietavo seniūnija) tiksli pastatymo data nėra žinoma. Dar prieš suteikiant fundaciją 1618 m. ją pastatė Tverų tijūnas Elijas Ilgovskis. E. Ilgovskis dovanojo arba atidavė bažnyčioje laikyti stebuklingą Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą. 1630 m. surašytame testamente E. Ilgovskis prašė būti palaidotas savo pastatytoje bažnyčioje.
1670 m. tuometinio Tverų klebono Jono Romano Paškevičiaus bažnyčia buvo perstatyta. Už Didžiojo altoriaus klebono Jono Tipševičiaus lėšomis sumūryta kripta, į kurią perkelti fundatoriaus E. Ilgovskio palaikai. 1741 m. bažnyčia sudegė, jos atstatymu rūpinosi Žemaičių kanauninkas Motiejus Steckis. 1748 m. bažnyčią Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulu konsekravo vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius (1692–1762).
XIX a. pab. greičiausiai dėl prastos senosios bažnyčios būklės iškilo naujos bažnyčios statybos problema. Telšių vyskupijos kanceliarijos raštas tuometiniam Tverų klebonui Jonui Laduzai 1885 m. liudija, jog iš pradžių buvo siekiamas gauti leidimas statyti mūrinę bažnyčią. Statybų organizatorius buvo Rietavo savininkas Bogdanas Oginskis (1848–1909).
1897 m. buvo išduotas leidimas statyti naują medinę bažnyčią senosios vietoje pagal pateiktą planą ir klebono Juozapo Nonevičiaus (Niūniavos) (1840–1918) apskaičiuotas išlaidas. Nei statybų planas, nei statybas vykdęs architektas nėra žinomi. Manoma, kad statybos buvo baigtos tais pačiais metais, nes jau 1897 m. lapkritį klebonas J. Nonevičius sudarė sutartį su tapytoju ir auksuotoju Aleksandru Zaborskiu dėl bažnyčios vidaus ištapymo ir altorių paauksavimo. XX a. žymesnių bažnyčios architektūros ir jos puošybos pakeitimų nedaryta.
KPD (Aurelijos Ričkuvienės) nuotrauka
Atnaujinimo data: 2024-10-30
Taip pat skaitykite:
Projektinė veikla. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia į kelionę po lietuviškąją Prancūziją
FIXUS MOBILIS projektas “Pasidairyk pats” pasitinka naują etapą
Projektinė veikla. Parengtas mokslinių straipsnių rinkinys „Kultūros paminklai“ Nr. 28, 2025
Alytuje aptartos naujos tendencijos kultūros paveldo apsaugoje. Akcentuota bendrakūra
Pildėte Inventorių arba dar tik ketinate tai daryti? Kviečiame į nuotolinį seminarą gruodžio 16 d.!