2024-03-14

Paveldosaugos specialistai konsultuos Viekšniuose

Vykdant urbanistinių vietovių patikrinimus ir tęsiant vietos bendruomenių metodinį konsultavimą, Kultūros paveldo departamento Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus atstovai 2024 m. kovo mėn. 20 d. (trečiadienį) nuo 14.00 val. Viekšnių seniūnijoje (Tilto g. 12) organizuoja viešą konsultaciją gyventojams dėl Viekšnių miesto istorinės dalies.  Konsultavimo tikslas – pasikalbėti su kultūros paveldo objektų, esančių miesto istorinėje  dalyje ir jos apsaugos zonoje, valdytojais dėl teritorijai ir joje esantiems kultūros paveldo objektams taikomų paveldosaugos reikalavimų, aptarti kultūros paveldo objektų priežiūros ir apsaugos klausimus.

Konsultavime dalyvaus ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovai bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Ventos regioninio parko grupės atstovai.

Kylančius klausimus ar pastebėjimus iš anksto galite pateikti Telšių–Tauragės teritoriniam  skyriui el. paštu: [email protected]   arba atvykę į konsultavimo vietą. Viekšniuose gausu kultūros paveldo, išlikusių istorinių pastatų. Apie jų reikšmę, svarbą, priežiūrą, dabarties aktualijas paveldosaugininkai kviečia pasikalbėti visus, kuriems rūpi Viekšniai.

 

Viekšnių miesto istorinė dalis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 31793) – regioninio lygmens, registrinė vietovė, kuriai patikslintos vertingosios savybės, nustatyti architektūrinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas), istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio ir urbanistinis (lemiantis reikšmingumą svarbus) vertingųjų savybių pobūdžiai. Į Kultūros vertybių registrą Viekšnių miesto istorinė dalis įrašyta 2008 m.  

 Viekšniai kūrėsi prie Ventos upės, istorinių kelių ir transporto srautų sankirtoje. Pasak Kazio Misiaus, 1575 metai laikytini pirmuoju Viekšnių paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose. 1728 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje Viekšniai vadinami miestu, 1738 m. ir 1775 m. inventoriuose aprašytas Viekšnių dvaras. 1792 m. Viekšniams suteiktos Magdeburgo miesto teisės, tačiau carinė valdžia jų nepripažino. Viekšnių dvaras su miesteliu liko valstybine valda, jos valdytoju tapo Adomas Gorskis.

1827 m. birželio 24 (liepos 6 d.) Viekšniuose sudegė 103 krikščionių ir žydų pastatai, išliko tik bažnyčia ir klebonijos pastatai. 1854 m. į rytus nuo senosios pastatyta nauja mūrinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, senosios bažnyčios vietoje pastatyta mūrinė koplyčia. Su nauju bažnyčios pastatu į rytų pusę pasislinko ir miestelio centras. Antroji šio pasislinkimo priežastis – dvaro žemių išparceliavimas ir likvidavimas 1851 m. 1859 m.

Teodoras Gedneris greta aikštės stovėjusiame, rabino Abbe Joffes XVIII a. pastatytame name, atidarė vieną pirmųjų Žemaitijoje ir seniausią Viekšniuose vaistinę. Stačiatikių parapija Viekšniuose įsteigta 1867 m., 1875 m. pastatyta nauja mūrinė cerkvė, kuri tų metų liepą pašventinta Šv. Sergijaus Radonežskio titulu. Tarpukariu Viekšniuose kūrėsi gausios naujakurių sodybos, miestelio pakraščiuose – vakarinėje, šiaurinėje ir rytinėje dalyje.

Viekšniuose paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido ir senosiose Viekšnių kapinėse palaidotas Lietuvos aviacijos pradininkas Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Viekšniuose gimė broliai Biržiškos: 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška (1882–1962), politinis veikėjas, teisininkas Vaclovas Biržiška (1884–1956) ir politinis veikėjas, matematikas Viktoras Biržiška (1886–1964). 1939 m. Mykolas Biržiška miesto centro V dalyje įsteigė ambulatoriją, pavadintą tėvo, Viekšniuose dirbusio gydytoju ir čia palaidoto, atminimui: „Dr. Antano Biržiškos vardo sveikatos namai“.

Viekšniai kaip urbanistinis draustinis priklauso 1992 m. įsteigtam Ventos regioniniam parkui.

KPD informacija

Viekšnių miesto istorinėje dalyje pastatytas paminklas Biržiškų šeimai. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka