2024-09-02
Europos archeologų asociacijos kongrese dalyvavo KPD specialistė
2024 m. rugpjūčio 28 – 31 dienomis Romoje vykusiame 30-jame Europos archeologų asociacijos (EAA, European Association of Archaeologists) kasmetiniame kongrese dalyvavo ir pranešimą „Visuomenės įsitraukimo svarba piliakalnių pritaikymui ir aktualizavimui 1919–2023 m.“ ("The Importance of Public Involvement in the Adaptation and upgrading of hillrots 1919–2023“) skaitė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo vyr. specialistė dr. Jurgita Zabielienė.
EAA įkurta 1994 m., tai visuomeninė organizacija vienijanti daugiau kaip 11 000 narių iš 60 pasaulio šalių. EAA tikslai yra skatinti archeologinės informacijos sklaidą ir mainus, populiarinti archeologinį paveldą, dalintis archeologinio paveldo pritaikymo visuomenės poreikiams patirtimis, informacijos sklaida archeologinių tyrimų viešinimui, suvienyti Europos archeologus ir jų atstovaujamas institucijas bendriems tikslams darbams, projektams.
Jurgitai piliakalnių tema gerai žinoma, šiemet ji apsigynė disertaciją „Piliakalnių įpaveldinimo veiksniai Lietuvoje 1919–1990 m.“ Disertacijoje mokslininkė tyrė Lietuvos piliakalnių įvairiaprasmio pažinimo veiksnius ir tendencijas 1919–1990 m. Pagrindinis dėmesys skirtas jų tapsmo paveldo objektais keliams, būdams bei metodams įvardyti. Tyrime siekta kompleksiškai išnagrinėti veiksnius, sąlygojusius piliakalnių vietą šiandieninėje Lietuvoje. Piliakalnių raiška nustojus juos naudoti pagal pirminę paskirtį iki šiol buvo likusi už tyrinėtojų dėmesio ribų. Darbe atskleistas įvairiapusės žmonių veiklos poveikis piliakalniams jų tapimo kultūros paveldo objektais laikotarpiu, atlikta šių poveikių įtakos piliakalnių išsaugojimo ir suvokimo procesams analizė. Piliakalnius aktualinusiais poveikiais laikomi jų įpaveldinimo procesas, populiarinimas visuomenėje, mokslinių tyrimų įtaka, tvarkymas bei pritaikymas. Išanalizavus plačią 1919–1990 m. šaltinių bazę disertacijoje pateikiamos išvados, leidžiančios identifikuoti pagrindinius piliakalnių tapsmo gerai žinomais praeities objektais momentus. Tai Valstybės archeologijos komisijos 1934–1936 m. įdirbis bei jo vėlesnis išlaikymas, visuomenės įtraukimas į piliakalnių svarbos suvokimą per visuomenines organizacijas, aktyvi atskirų asmenų veikla, piliakalnių mokslinio pažinimo išaugimas, žinių apie juos sklaida visuomenėje ir nacionalinės paveldosaugos formavimosi ypatumai.
Atnaujinimo data: 2024-09-02
Taip pat skaitykite:
Vilniaus oro uosto pertvarka gali kurti išskirtinius architektūrinius sprendimus
KPD Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius ieško specialisto (-ės)
Projektinė veikla: Aistė ir Augustinas Žemaičiai renka „Gabalėlius Lietuvos“ Europoje
Projektinė veikla: paskaitų ciklas “Kultūrinis Vilniaus pamatas”