Paraiškas gali teikti tik juridiniai asmenys: viešosios įstaigos, asociacijos, draugijos, mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir t.t.

Atnaujinta: 2022 11 03

Tam, kad atitiktų administracinius reikalavimus tiek paraiška, tiek sąmata turi būti pasirašyti ir įstaigos/organizacijos vadovo, ir finansininko/buhalterio.

Atnaujinta: 2022 11 03

Tokiu atveju vietoje finansininko/buhalterio antrą kartą pasirašo įstaigos/organizacijos vadovas, parašu patvirtindamas, kad sąmatoje pateikta finansinė informacija yra teisinga.

Atnaujinta: 2022 11 03

Toks garantinis raštas yra būtinas, išskyrus atvejį, kai projektą kofinansuoja paraiškos teikėjas. Garantinis raštas rašomas ant firminio blanko. Turėtų būti antspauduotas, pasirašytas. Tai yra teisinis dokumentas, kuriuo konkreti organizacija arba asmuo įsipareigoja nurodytą sumą skirti konkretaus projekto įgyvendinimui. Rėmėju gali būti tiek organizacija, tiek UAB, tiek privatus asmuo.

Atnaujinta: 2022 11 03

Jeigu darbu, prekėmis ar paslaugomis prie projekto  prisideda pats paraiškos teikėjas, prisidėjimą reikia įvertinti pinigine suma ir įrašyti į paraiškos sąmatą. Jei prisideda projekto partneris – pateikiamas atskiras garantinis raštas, suma įtraukiama į bendrą projekto sąmatą.

Atnaujinta: 2022 11 03

Paraiškų skaičius nėra ribojamas. Rekomenduojama 1 prioritetui teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

Atnaujinta: 2022 11 03

Finansavimo skyrimas kultūros keliams, Kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo Tvarkos apraše nenumatytas.

Atnaujinta: 2022 11 03

Kultūros kelias teikiamas lygmens nustatymui ir sertifikavimui turi atitikti Kultūros kelių Lietuvoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytus kriterijus.

Atnaujinta: 2022 11 03

Išduotas sertifikatas galioja tris metus. Pasibaigus Sertifikato galiojimui, kultūros kelio operatorius turi teisę Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti naują paraišką.

Atnaujinta: 2022 11 03

Pagal Tvarkos aprašą, sertifikuotų kultūros kelių operatoriai kasmet iki einamųjų metų lapkričio 20 d., pagal Departamento direktoriaus nustatytus reikalavimus, teikia informaciją Departamentui apie pasiektus veiklos rezultatus.

Atnaujinta: 2022 11 03

Išduotas sertifikatas oficialiai nustato kultūros kelio lygmenį ir liudija apie atitikimą kriterijams, taip suteikdamas galimybes kreiptis į įvairius fondus, skiriančius finansavimą sertifikuotiems kultūros keliams.

Atnaujinta: 2022 11 03

Kompensacijos išmokamos, jei skelbiant saugomu nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, realiai sumažina kultūros paveldo objekto valdytojo gaunamą naudą.

 Kompensacijos  išmokamos, vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.257990/zNeAxmFZBE?jfwid=

Atnaujinta: 2022 11 09

Kompensacijos (nuo 50 iki 70 proc.) išmokamos už kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų išlaidas, taip pat už apsaugos priemonių įrengimą.

Kilnojamųjų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo,  konservavimo, restauravimo darbų išlaidos kompensuojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.344280/DlrLuBhdsy?jfwid=

Atnaujinta: 2022 11 09

Kompensacijos išmokamos už taikomuosius tyrimus, reikalingus tvarkybos darbų projektui parengti (100 proc.), tvarkybos darbų projektų parengimą  (medinių kultūros paveldo objektų – nuo 50 iki 70 proc., mūrinių – nuo 30 iki 50 proc.), avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbus (medinių kultūros paveldo objektų – nuo 50 iki 70 proc., mūrinių – nuo 30 iki 50 proc.).

Atnaujinta: 2022 11 09

Tvarkybos darbų  išlaidos kompensuojamos privatiems kultūros paveldo objektų valdytojams, kai jiems priklausantys kultūros paveldo objektai yra paskelbti valstybės saugomais ir prieinami visuomenei.  Lankymo sąlygos nustatomos Apsaugos sutartimi.

Privačių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai kompensuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis taisyklėmis:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.254888/NCgLzXUDCa?jfwid=-9086hbnjg

Atnaujinta: 2022 11 09

Licencija prekiauti antikvariniais daiktais (toliau – Licencija) gali būti išduodama juridiniam ar fiziniam asmeniui, vykdančiam ūkine komercinę veiklą (toliau – ūkio subjektas), kuris planuoja prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų.

Ūkio subjektas norintis gauti Licencija Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) el. paštu [email protected] ar tiesiogiai pateikia laisvos formos prašymą, užpildytą pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Už Licencijos išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1442 3.137 punkte nustatyto dydžio suma. Įmokos
pavadinimas – už licencijos (leidimo) prekiauti antikvariniais daiktais išdavimą, įmokos kodas 5762.

Departamentas per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo išduoda Licenciją arba pateikia ūkio subjektui motyvuotą atsisakymą išduoti Licenciją ir informuoja ūkio subjektą apie šio sprendimo apskundimo tvarką.

Atnaujinta: 2022 11 09

Leidimas laikinai ar nuolat išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos (Europos bendrijos teritorijos) išduodami Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 1424, nurodytiems daiktams.  

Prašymai išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus teikiami per KPEPIS sistemą. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, nurodyti Leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos (Europos Bendrijos teritorijos) pildymo, įforminimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo kontrolės pagal leidimus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ĮV-444 7 punkte.

Departamentas, gavęs bei įvertinęs Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tarybos išvadą bei prašyme pateiktus dokumentus, priima sprendimą dėl leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus išdavimo. Paslaugos terminas iki 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Už leidimo išdavimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1442 4.555 punkte nustatyto dydžio rinkliava. Įmokos pavadinimas – už leidimo išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus išdavimą, įmokos kodas 5762.

Atnaujinta: 2022 11 09

Nekilnojamojoje kultūros vertybėje be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamento) sutikimo galima atlikti vertingųjų savybių nekeičiančius darbus. Galimi priežiūros darbai nurodomi pagal nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių  pobūdį ir detalizuojami 2022 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 125 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių apsaugos reglamentų patvirtinimo“.

Memorialinės vietos savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti:

1. teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, ištaisyti nedidelius reljefo defektus nepažeisdamas kapų, išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus pakeisti naujais, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

2. statinių ir jų liekanų priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, valyti; šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ir jų liekanų, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai);

3.  vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti jų tvirtinimo įrenginius, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose, atskirus sunykusius elementus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose pakeisti naujais);

4. želdinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti iš želdinių sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, šalinti (iškirsti) menkaverčius medžius ir krūmus nepažeidžiant kapų, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti atskirus medžius ir retinti krūmus, sodinti medžius, krūmus ir kitus želdinius atskiruose biokonstrukciniuose plotuose, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas nepažeisdamas kapų).

Statinių komplekso, ansamblio savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti:

1. statinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti (iškirsti) medžius, krūmus, augančius ant statinių ar jų liekanų, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai, įrengti ir prižiūrėti įrangą, apsaugančią nuo gaisrų);

2. želdinių ir teritorijos priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinamuosius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys ir elementai, šalinti iš želdynų sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, nevertingus medžius ir krūmus, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti juos, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas);

3. vandens telkinių priežiūros darbus (atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius, valyti krantus, pakrantes ir vandens telkinių dugną, prižiūrėti šlaituose esančius želdinius, tvirtinti krantus, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose, pakeisti naujomis dalimis ir elementais, jeigu jie nėra statinių komplekso, ansamblio vertingos dalys ir elementai).

Archeologinės vietos (jos dalies) savininkas (valdytojas) gali savarankiškai atlikti jos priežiūros darbus: atlikti apžiūrą, šalinti taršos šaltinius ir šiukšles, nevertingus medžius, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, krūmus ir atžalas (nepažeisdamas kultūrinio sluoksnio), genėti atskirus medžius, kirsti ir retinti krūmus, šienauti, ištaisyti nedidelius reljefo defektus (užberti juos atvežtu gruntu); atstatyti išslinkusius ar iškritusius dangos ir reljefo tvirtinimo elementus arba pakeisti juos naujais, grąžinti į pirmykštę vietą ir įtvirtinti išslinkusius ar iškritusius senovės statinių griuvėsių ir liekanų elementus, nykstančius riboženklius pakeisti naujais, prižiūrėti vandens telkinius, kurie ribojasi su archeologinės vietos teritorija (valyti krantus ir pakrantes, prižiūrėti krantų tvirtinimo įrenginius).

Visų nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros darbai atliekami nuolat, be projektinės dokumentacijos ir be atskiro Departamento leidimo.

Jeigu dėl norimų atlikti darbų kyla abejonių, konsultaciją Jums patogiu būdu pagal objekto geografinę vietą suteiks Departamento teritoriniai skyriai.

Atnaujinta: 2022 11 09

Lietuvos Respublikoje metalo ieškiklių ir kitos paieškos įrangos įsigijimas bei naudojimas nėra uždraustas, tačiau jis griežtai ribojamas teisės aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 19 straipsnio 3 dalį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai, t. y. viešajam pažinimui saugomame objekte jo teritorijoje, vietovėje taip pat uždrausta be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Šiuo atveju, mokslinio pažinimo objektai yra archeologiniai objektai, o viešojo pažinimo – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai bei jų teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, saugomo objekto teritorijoje, vietovėje draudžiama atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti archeologinius radinius. Taip pat vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538  (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija) 8 punktu, draudžiama naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi archeologiniai tyrimai.

KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ieškoti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik NKPAĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Visi žemėje (t. y. ne kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje ar apsaugos zonoje), jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai (kultūros objektai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.

Siekiant naudoti metalo ieškiklį ar kitą paieškų įrangą ne kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje reikia vadovautis aukščiau cituota KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalimi. Minėtas straipsnis nurodo, kad metalo ieškiklį ar kitą paieškos įrangą naudoti draudžiama KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų paieškai. KKVAĮ 3 straipsnyje yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai. Remiantis KKVAĮ antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.

Departamentas nereguliuoja galimai neteisėtų metalo ieškiklių naudotojų veiklos, išskyrus tiek, kiek tai liečia Departamento kompetencijas, įvardytas teisės aktuose.

Sąmoningos kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 5 dalis nurodo, jog „Kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų paieškos vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnis „Radinio pasisavinimas“ numato, jog „Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Atnaujinta: 2022 11 09

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas.

KKVAĮ 3 straipsnyje yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai.

Atsitiktinai radę KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, radėjui privaloma juos pateikti įvertinti Departamentui, pristatant juos į artimiausią Departamento teritorinį skyrių. Detalesnė kultūros objektų perdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos kultūros ministro  2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-377 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-429 redakcija) „Atlyginimo už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius taisykles“ (toliau – Radinių taisyklės). Radėjas, remiantis Radinių taisyklių 5 punktu, (1) privalo per savaitę pristatyti radinį Departamento teritoriniam skyriui; (2) Teritorinis skyrius įvertina, ar radiniai atitinka KKVAĮ 3 straipsnyje įvardijamus kultūros objektus; (3) pateikti rašytinį paaiškinimą bei nurodyti radinio radimo vietą; (4) Teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje rasti radiniai, jeigu yra pagrindo, kad galimai kultūrinę, istorinę ar archeologinę vertę turintys radiniai yra iš neatskleisto kultūros paveldo objekto, per 3 darbo dienas nuo Radinių taisyklių 6 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos kartu su radinius pateikusiu asmeniu (jeigu jis gali dalyvauti) patikrina radinių radimo vietą ir surašo jos apžiūros aktą; (5) Teritorinis skyrius perduoda radinį(-ius) Departamento Veiklos koordinavimo skyriui; (6) Departamentas šį radinį(-ius) teikia Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai, kurį įvertina, ar šis radinys(-iai) turi kultūrinę vertę; (7) Departamentas kreipiasi į Kultūros ministeriją dėl konkretaus radinio(-ių) muziejaus parinkimo; (8) Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad radiniai neturi istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertės, apie tai Departamentas per 5 darbo dienas raštu praneša daiktus radusiam asmeniui bei nurodo, kuriame teritoriniame skyriuje ir kada jis gali juos atsiimti.

Jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, už juos išmokamas atlyginimas, vadovaujantis Radinių taisyklių numatyta tvarka.

Atnaujinta: 2022 11 09